Dažnai tenka girdėti kad Linux yra tokia nepopuliari, nes prikurta per daug distribucijų. Žmonės nežino, kurią pasirinkti. Kūrėjai nesugeba pritaikyti programų joms visoms.
Tačiau iš esmės yra tik keli esminiai skirtumai, kuriuos dažniausiai pastebi ir lygina vartotojai:
- Įdiegimo procedūros sudėtingumas ir įvairių elementų joje išdėstymas.
Iš esmės šis punktas yra labai mažai aktualus, nes jei viskas padaryta gerai ji reiks naudoti labai retai, o gal užteks ir vieno karto. Daugumos distribucijų instaliavimas nėra sudėtingas, dažnai tą galima daryti iš LIVE aplinkos užkrautos iš CD , o jeigu tokios galimybės ir nėra pavyzdžiui Debian įdiegimo procedūra taip pat nesudėtinga ir aiški.
- Ar įdiegtos uždaro kodo tvarkyklės ir “kodekai” uždariems formatams.
Dažniausiai netgi jei jos neįdiegtos tereikia įvykdyti elementarių žingsnių (Ubuntu). Kitais atvejais reikia pridėti kokią nors saugyklą, kur yra reikalingi duomenys (debian multimedia ir pan.). Tiesa turiu pripažinti, kad bandydamas susitvarkyti vaizdo kortos (Nvidia) tvarkykles privargau nemažai, o idealaus sprendimo taip ir neradau.
- Saugyklos (iš kur įdiegiami įrankiai) dydis ir jų skaičius.
Debian ir Ubutntu turi labai dideles saugyklas, iš kurių nesudėtingai galima įdiegti didžiąją dalį programų. Tačiau didelio skirtumo tarp saugyklos, kur yra 10 000 ir 30 000 programų nėra – tiek vienoje tiek kitoje bus pagrindiniai dažniausiai naudojami. Saugyklų yra daug, taip pat ir Lietuvoje. Mano interneto greitis Lietuvoje 5 kartus greitesnis, todėl tai man aktualu.
- Pagrindinė grafinė aplinka ir kai kurios sistemos valdymo programos.
Neaktualu, dauguma pagrindinių distribucijų daugiau ar mažiau pakeičią aplinką: temą, darbalaukio foną ir panašiai, tačiau mane tenkinta ir originali KDE ar GNOME ar kokios kitos aplinkos grafika. Sistemos valdymo programos yra gerai, bet vėlgi kartais greičiau ir patikimiau galima išsiversti be jų (pakeisti norimus parametrus redaguojant tam tikrus failus) . O be to toks būdas greičiausiai veiks visose distribucijose ir mes nebūsime priklausomi nuo vieno ar kito įrankio.
- Tema (spalvos, ikonos, darbalaukio paveikslėlis).
Mažiausiai aktualu. Man labiau patiktų jei distribucijos nekeistų pagrindinių KDE ar GNOME nustatymų, o paliktų juos tokius, kokie yra KDE ar GNOME aplinkose. Blogas pavyzdys Ubuntu (viską keičią). Geras Debian, beveik nieko nekeičia.
- Paketų naujumas
Labai svarbu. Nors Ubuntu ir Debian stable turi vienas didžiausių saugyklų, paketai ten paprastai atnaujinami ar pridedama naujų tik išleidžiant naują versiją. T.y. kas 6 mėn ubuntu atvejus ir ~2 metus Debian atveju. Čia išaiškėja “Rolling release” naudojančių sistemų (Arch, Debian testing /usntable , gentoo ) privalumai. Nauji paketai ar programų atnaujinimai ten gali atsirasti bet kada nereikia laukti naujos versijos išleidimo. Pas tave visada yra naujausia sistemos versija.
- Išleidimo dažnumas ir palaikymo laikas
Vidutiniškai svarbu. Palaikymo laikas manau, kad turėtų būti bent 2 metai – tiek užtektų daugumai namų vartotojų.
Išleidimo dažnumas logiška būti tikėtis naujos versijos kasmet. Dažnesnės versijos apsunkina vartotojo darbą, jis turi arba naudoti senesnę versiją, arba bandyti atsinaujinti, kas dažniausiai nėra paprasta, nes naujos versijos pakeičia beveik visus paketus, todėl gali iškilti įvairių problemų.