10 Geriausių Lietuvos rinktinės krepšininkų.

Sąrašas sudarytas atsižvelgiant tik į krepšininkų įtaką Lietuvos rinktinei, kada ji dalyvaudavo svarbiausiose (Europos, Pasaulio, olimpinėse)varžybose.   Dėl kokių 7-8 žaidėjų manau daugumai nekiltų abejonių ir net be jokių skaičiavimų juos būtų galima sudėlioti, sudėtingesni yra paskutiniai.

Sabonis. Čia turbūt niekam nekyla abejonių. Rezultatyviausias ir naudingiausias žaidėjas 1992 ir 1996 metais.  (2 bronzos medaliai) Vienas svarbiausių 1995 (sidabras) ir 1999 (5 vieta) Europos čempionatuose.

Marčiulionis. Kartu su Saboniu atvedė rinktinė į Medalius 1992. Neabejotinai naudingiausias 1995 metų žaidėjas, kur tik apmaudus pralaimėjimas finale sutrukdė laimėti auksą. Svariai prisidėjo ir  prie 1996 bronzos.

Karnišovas. Karjeros pradžioje likdavo už jį labiau patyrusių Marčiulionio ir Sabonio šešėlyje. Tačiau 1995 ir 1996 m. svariai prisidėjo prie komandos pergalių. Buvo 2-3 žaidėjas komandoje pagal svarbą (taškus, naudingumą). 1997, 1998, 1999 buvo aiškus rinktinės lyderis deja prie didesnių pergalių neatvedė. Rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas.  

Štombergas. Vienas svarbiausių žaidėjų 1997, 1998, 1999, 2000, 2003, 2004. Medaliai pasiekti 1996 (buvo atsarginis), 2000 ir 2003. Dažniausiai rinktinėje būdavo tik 3 ar 4 žaidėjas.

Jasikevičius. Emocinis lyderis. Naudingiausias rinktinėje 2000, 2004, 2008, 2003 metais. Rezultatyviausias 2000, 2008.

Einikis. 3 olimpiniai medaliai  (vienintelis). Svariai prisidėjo ir 1996 (4 pagal naudingumą) ir 2000 (2 pagal naudingumą).

Šiškauskas. Rezultatyviauas 2005, 2007. Vienas svarbiausių žaidėjų 2003, 2004, 2008. Svariai prisidėjo prie 2003 ir 2007 metų medalių

Kurtinaitis. Dažnaiusiai buvo Sabonio, Marčiulionio šešėlyje, o gal atvirkščiai kartu su šias keliams į viršų, nors jiems dažniausiai ir neprilygo. Bet kuriuo atveju Svariai prisidėjo prie Lietuvos rinktinės pergalių 1992, 1995, 1996 metais.

Macijauskas. Rezultatyviausias 2003, 2004. Emocinis lyderis. Vienintelis trofėjus 2003 auksas. Bet ten jis buvo vienas svarbiausių, o galbūt ir svarbiausias.

Songaila. Turbūt mažiausiai pastebimas iš viso 10-tuko. 2000 – 4-as pagal taškus ir naudingumą, 2003- 6as, 2004- 5as. 2007 – as  pagal taškus ir naudingumą. 2000 ir 2007 bronza. 2003 – auksas.

Galimi kandidatai: K. Lavrinovič, R. Kaukėnas, L. Kleiza, S. Jasaitis. Tačiau dauguma jų dar turės galimybė bent laikinai įsiveržti į šį 10-uką.

Krepšinio rinktinės narių statistika

Lietuvos rinktinės krepšininkų statistika 1995-2009 metų Europos čempionatuose, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse.

Dvitaškiai bent 50%, tritaškiai bent 35% baudos bent 75%
Pavardė 2i 2m 2% 3i 3m 3% Bi Bm B%
A. Sabonis 138 232 59% 15 41 37% 94 117 80%
A. Karnišovas 172 278 62% 58 132 44% 235 301 78%
S. Štombergas 165 292 57% 69 166 42% 130 166 78%
A. Macijauskas 56 94 57% 42 91 46% 73 84 87%
D. Adomaitis 52 78 67% 19 43 44% 40 48 83%
minimaliai pataikyta po 20 dvitaškių ir baudų ir 10 tritaškių

Pradžioje buvau uždėjęs kriterijų baudom 80%, bet tuomet liko tik trys žaidėjai. Per mažai kažkokiems tai TOP.

Taikliausi baudų metikai
1 V. Ginevičius 20 22 91%
2 S. Jasaitis 18 20 90%
3 A. Macijauskas 104 123 85%
4 D. Songaila 104 123 85%
5 D. Adomaitis 40 48 83%
6 T Masiulis 29 35 83%
7 D Lukminas 34 42 81%
8 A. Sabonis 94 117 80%
9 R. Šiškauskas 154 192 80%
10 K Lavrinovic 94 119 79%
Minimaliai 20 baudų mesta

Gaila, kad nei Ginevičius nei Jasaitis nėra iš tų krepšininkų, kurie dažnai mestų baudas. Šiame dešimtuke daugiausia netikėtumų. Tam galima priskirti ir Ginevičiaus pirmą vietą ir daug  aukštų žaidėjų: Songaila, Masiulis, Sabonis, K. Lavrinovič.

Taikliausi snaiperiai
1 A. Macijauskas 42 91 46%
2 J. Mačiulis 12 26 46%
3 Š. Marčiulionis 25 55 45%
4 S. Jasaitis 46 102 45%
5 D. Lavrinovič 25 56 45%
6 D. Adomaitis 19 43 44%
7 A. Karnišovas 58 132 44%
8 R. Kurtinaitis 37 86 43%
9 R. Šiškauskas 78 183 43%
10 R. Kaukėnas 19 45 42%
Minimaliai 25 tritaškiai mesti

Netikėta Mačiulio statistika ir vieta, tačiau ją jis daugiausiai pasigerino per 2009 Europos čempionatą 10/17. O ir pataikyta labai jau nedaug lyginant su kitais.

Daugiausiai rungtynių žaista
1 S. Jasikevičius 67
2 S. Štombergas 66
3 G. Einikis 61
4 E. Žukauskas 57
5 M. Žukauskas 50
6 R. Šiškauskas 49
7 A. Karnišovas 49
8 K. Lavrinovic 46
9 D. Songaila 43
10 R. Javtokas 39

Čia jau priskaičiuota ir 1992-ųjų metu olimpiada. Pirmauja daugiausia tie žaidėjai, kurie rinktinėje žaidė nuo jauno amžiaus ir niekada neatsisakydavo dalyvauti. Dauguma jų nebeturės šansų pagerinti savo statistikos. Išimtimis gali būti: S. Jasikevičius, R. Šiškauskas, K. Lavrinovic, R. Javtokas.

Detalios (taiklumas mesta pataikyta ir panašiai) 1992 metų Lietuvos rinktinės statistikos rasti internete nepavyko.  Visi, išskyrus 1992 metų, duomenis paimti iš archive.fiba.com.

Pirmas įrašas

Sausio 1 d. pagaliau pilnai paleidau šį tinklaraštį.  Didelių išankstinių tikslų sau nekeliu – bandysiu rašyti apie tai kas man atrodo įdomu ar naudinga. Vis dėl šiokius tokius tikslus sau reikia išsikelti. Bent dabar atrodo, kad jie visai realūs.

  • Išgyventi bent tris mėnesius
  • Per 3 mėnesius parašyti bent 50 įrašų. (20 mažiau ar daugiau paruošų jau turiu :) )
  • Po 3 mėnesių padidinti vidutinį lankytojų skaičių iki 50 per dieną.

Kadangi pradžioje šio tinklaraščio vistiek niekas neskaitys, pirmas įrašas gali būti ir ne toks įdomus, o aktualus nebent man pačiam.

Įdomūs elektroniniai prietaisai.

Yra nemažai elektroninių prietaisų, kurie šiek tiek aplenkė laiką.  Tačiau dėl įvairių priežasčių (didelė kaina, sudėtingas valdymas, maža rinka) nespėjo išplisti.

Elektroninių knygų skaityklės
Tam tikrose pasaulio dalyse jau gana plačiai paplitęs. Apie jį dažnai diskutuojama tinklaraščiuose. Netgi yra specialiai tam skirtų. Reikia arba pirkti internetu iš užsienio arba bandyti laimę 5ci, kur irgi nėra daug informacijos, kokias būdais šį įrenginį būtų galima įsigyti. Retas šio įrenginio neturintis ar specialiai tuo nesidomintis sugebėtų pasakyti, kuo skiriasi elektroninis popierius nuo LCD ekrano. Pagaliau jau galima įsigyti ir realiai internetinėje parduotuvėje. Juokingais man atrodo argumentai, kurie knygos skaitymo malonumą tapatina su popieriaus kvapu ar puslapių vartymų.

Panaudojimas: skaityti knygas ar dokumentus.
Gerai: sutaupomas popierius, vieta, sumažėjo knygos kaina.
Blogai: didelė kaina, nespalvotas ekranas, mažesnė knygų pasiūla, vis dar sudėtinga įsigyti.

Eye-fi
Panaudojimas: Nuotraukos iš kortelės be jokių laidų automatiškai persiunčiamos į kompiuterį ar internetinę svetainę.
Gerai: sutaupomas laikas
Blogai: sudėtinga konfigūracija, kol kas oficialiai parduodama tik JAV ir  Kanadoje.

Skaitmeninis  Rėmelis su belaidžiu internetu
Panaudojimas: rodo nuotraukos, kurias atsisiunčia iš internetinės galerijos.
Gerai: rėmelyje bus visada naujos nuotraukos.
Blogai: siaura panaudojimo sritis, reikalingas belaidis internetas, reikalingas nuotraukų šaltinis (kurį jūs ar jūsų draugai, giminės nuolat papildytų jums įdomiomis nuotraukomis), didelė kaina.

Nors šie prietaisai dėl vienų ar kitų priežasčių dar yra palyginus reti, o gal būt ir teliks nišinis produktas, juos vis dėl to įmanoma įsigyti. Pabaigai keletas įrenginių,  kurie masinėje rinkoje galbūt pasirodys tik po 5-10 metų.

TED pranešimas apie daugiafunkcinius kubelius, kuriuos galima pritaikyti labai įvairiai, nuo žaidimų ir valdymo pultų.

Dar viena TED paskaita pristatanti įtaisą pavadintą šeštasis pojūtis. Šis įtaisą sunku palyginti su dabar rinkoje egzistuojančias prietaisais, nes jis labiau primena superagento žaisliuką iš fantastinių filmų.