Category Archives: Kita

Animated television series without words or dialoges

Posted on by
Reply

List of animated television series without words or dialoges

Title (wikipedia link) Titles in other languages Year Country of origin Episdoes
Pat & Mat Kuťáci, … A je to!, Pat a Mat 1976 – 2004 Czech Republic 78
Krtek Mole (en), Der kleine Maulwurf (de), Kisvakond (hu) Krecik (pl) 1957-2002 Czech Republic 63
Nu, pogodi!  Ну, погоди! (ru), Well, Just You Wait! or You Just Wait! (en) 1969-2006 USSR/Russia 20
Zaczarowany ołówek Enchanted Pencil (en) 1964-1977 Poland 39
Pingu   1989-2006 Switzerland 105+52(revived)
Medved Bojan Bojan the Bear (en) 1985-1999 Slovenia 16+
Reksio Рекс (ru) 1967-1990 Poland 65+3
Bolek i Lolek Bolek and Lolek (en)
Lolek und Bolek (de)		 1963-1989 Poland 150
Kockásfülű nyúl The rabbit with checkered ears (en) Latający zajączek (pl) 1974-1978 Hungary 26
La linea The Line (en) 1971-1986 Italy 90
Oggy et les Cafards Oggy and the Cockroaches  (en) Oggy i karaluchy (pl) Ogis ir tarakonai (lt) 1999- France 195
Wile E. Coyote and Road Runner Road Runner und Wile E. Coyote (de) 1949-2010 USA 48
Popee the Performer   2001-2006 Japan 39
Tom and Jerry   1940-2005 USA 163
Usavich Усавич (ru) 2006- Japan 39
Shaun the Sheep Shaun das Schaf (de) Aviukas Šonas (lt) 2007- UK 80
Bernard Backkom 2006- South Korea, Spain, France 156
Zig and Sharko Zig et Sharko (fr) Zigis ir Ryklys (lt) 2010- France 78

 

Elektroninė skaityklė

Posted on by
Reply

Kaina

Kaina yra didelė. Per didelė, kaip apratui turinčiam vienintelę, dažnai neesminę (tą kuriai skiriam daug laiko) funkcija. Tačiau pasirinkimo, bent jau Lietuvoje nelabai buvo. Perkant iš užsienio gal ir galiam sutaupyti kelis šimtus litų, bet prisideda daug ilgenis pristatymo laikas, papildomi mokesčiai ir panašiai.

Mano pasirinktas modelis Cybook Opus pas gamintoju kainavo 199 Eur (dabar 179) (687 LT) + brangus pristatymas. Lietuvoje (Skaitykle.lt) 729 Lt (su pristatymu). Taigi skirtumas netoks jau didelis. O ir įrenginį rankose turėjau jau po dviejų dienų.

Funkcijos

Įrenginys atpažįstamas kaip kortelė, tad nereikalingos jokios papildomos programos įkelti knygoms į jį. Palaikomi ir aplankai, tad nekyla problemų kaip surūšiuoti knygas.

Lyginant su kitomis skaityklėmis, nors jų gyvai ir nemačiau, Cybook Opus neblizga. Čia nėra nei apžvietimo, Wifi, lietimai jautraus ekrano; nei naršyklių, žodynų, žaidimų, laikrodžio ir pan. Įrenginyje pagrinindė funkcija yra knygų skaitymas ir su ja skaitykle susitvarko neblogai.

Accelemoter (apsuką vaizdą priklausomai nuo to kaip laikomas apratas) įdomu pažaisti, bet realiai naudos nedaug, nebent žiūrint nuotraukas.

Galima įsikelti papildomus šriftus, nors nebandžiau, 12 šrifto dydžių.

Pdf

5 colių ekranas PDF yra aiškiai per mažas. Nors pasukus šonų skaityti būtų įmanoma, bet trukdo rodyklytės, kurių neįmanoma nuimti ir kažkodėl nukerpamos kelios eilutės teksto.

Atsikračius PDF paraščių ir pasirinkus rodyti pilną puslapį matomas visas tekstas nelieka ir rodyklyčių, tačiau tekstas lieka per mažas, skaityti įmanoma, bet nepatogu.

Baterija

Bent jau pradžioje baterijos matuoklis rodo bet ką. Man pilnai išsikrovę, kai rodė 40%. Skaičiau, kad vėliau turėtų susitvarkyti. Pilnas pakrovimas užtrunka 5 h.

Greitas išjungimas. Paspaudus išjungimo mygtuką atsiranda užsklanda, paspaudus dar karta sugrįžtama į buvusią knygos vietą. Tačiau šią funkciją reiktų naudoti atsargiai. Jai labiau tiktų vadinti užrakinimas, kad netyčia nenusispaustų mygtukai.
Naudojant greitą išjungimą baterija daug greičiau išsikrauna (maždaug per savaitę), todėl geriau naudoti pilną išjungimą.

Palaikius kelias sekundes aparatas pilnai išsijungia. Taip pat atliekamas ir įjungimas. Naudojant pilną išjungimą skaityklė be problemų atlaiko kelias savaites. O vienintelis to trūkumas, kad tenka palaukti 12 sekundžių kol užsikraus.

Išsikrovus baterijai lieka paskutinis matytas vaizdas, tai gali sutrikdyti manančius, kad aparatas turėtų nieko nerodyti, taip yra todėl kad pats ekranas energijos nenaudoja, ji naudojama tik jame esančio turinio keitimui.

Knygos

Lietuviškų knygos neegzistuoja.

Skaitykle.lt siūlo netoli šimto knygų, bet toks pasirinkimas yra juokingas lyginant su tuo ką gali rasti tikruose knygynuose, tad vien dėl šiame puslapyje siūlomų knygų, įrenginio turbūt pirkti niekas neskuba. Visos ten parduodamos knygos yra su DRM, kas man yra labai sunkiai įveikiama kliūtis nes namie nėra kompiuterio su Windows OS. Kai kurias knygas priklausomai nuo leidėjų ir skaitykle.lt pardavinės be DRM.  Dar užkliuvo, kad šiaame puslapyje negalima paskaityti knygos ištraukos pirmų kelių ar keliolikos puslapių.

Knygute.lt siūlo ~100 Eridanas leidyklos knygų, be DRM už vienodą 10 litų kainą. Būtų gal ir neblogai bet trūksta įvairovės tiek knygų tiek kainų, galėtų vieną kitą laikinai knygą pasiūlyti pigiau pavyzdžiui už 5 LT.

Nemokamos knygos lietuvių kalba.

Nemokamosknygos.lt 88 knygos. Šiek tiek įvairovės. Bet visos jos PDF formatu, kur tvarkingai nepersiverčia į kitą nes kiekvienos eilutės (ne pastraipos) gale yra ENTER ženklas :( .

http://www.antologija.lt/lindex.html Beveik visa lietuviška klasika, tačiau knygos vėl pateikiamos arba HTML (skaityti naršyklėje) arba PDF iš kurio negalima net teksto nukopijuoti.

Skaitykle.lt siūlo keletą lietuviškų tvarkingai parengtų knygų EPUB foramtu.

Knygos anglų kalba.

Yra daugybė legalių nemokamų knygų (Gutenberg, Manybooks ir pan.). Taip pat mėgėjiškos knygos. (finestories.com)

Jeigu iš interneto siunčiatęs filmus, muziką analogišku būdų galima bandyti surasti ir knygų. Pirkti knygų kol kas nebandžiau.

Cybook opus skaityklė

Metai po įsigijimo

2011 metu pradžia – skaityklės (skaitytuvo) ekrano viršuje keli centimetrai ėmė neatsinaujinti informacija, tiesiog pilkas plotas.  Kreipiausi į Bookeen (gamintoją), jie pasakė, kad greičiausiai pažeista matrica, reikia siųsti jiems jie pakeis tai kainuos 50 Eur + 30 Eur už parsiuntimą atgal. Sudvejojau bet išsiunčiau.

Gavau savo (jau sutvarkytą) Cybook opus atgal, bet negavau dėklo su kuriuo siunčiau (ji atsiuntė atskirai, kai parašiau nusiskundimą). Taip pat skaityklė nebepažindavo kompiuteris,  jos vidinės atminties aš negalėdavau pasiekti iš kompiuterio, kai skaityklė būdavo prijungiama laidu. Šios problemos prieš tai nebuvo, spėju, kad keičiant ekraną, kažkas ne taip buvo sujungta.

Taigi norint ir toliau naudotis savo Cybook opus teko nusipirkti micro SD kortelę ir knygas perkelti su ja.

2011 metu vidurys - skaityklė vis dažniau pakimba (tenka naudoti reset mygtuką) . Kelias dienas lik ir veikia normaliai, po to prasideda pakibimai ir net “resetinus” užstringa krovimosi lange. Jei baterija pakraunama pilnai vėl kelias dienas veikia, o po to vėl tas pats. Dar po maždaug mėnesio net ir pilnai pakrovus bateriją skaityklė pakimba besikraudama.  Pastovėjusi kelias savaites nenaudojama vėl lik ir veikia. Bet neaišku ar ilgam.

Įtariu, kad reikėtų keisti bateriją, bet ji vėlgi kainuotų 30 EUR  + 22 EUR už atsiuntimą.  Nebesinori investuoti dar kelis šimtus litų už daiktą kuris per tuos metus ir taip jau nuvertėjo, o be to rinkoje atsirado ir pažangesnių (gal ir patikimesnių prietaisu) prietaisų.

Skirtumai tarp Linux distribucijų.

Posted on by
Reply

Dažnai tenka girdėti kad Linux yra tokia nepopuliari, nes prikurta per daug distribucijų. Žmonės nežino, kurią pasirinkti. Kūrėjai nesugeba pritaikyti programų joms visoms.

Tačiau iš esmės yra tik keli esminiai skirtumai, kuriuos dažniausiai pastebi ir lygina vartotojai:

  • Įdiegimo procedūros sudėtingumas ir įvairių elementų joje išdėstymas.

Iš esmės šis punktas yra labai mažai aktualus, nes jei viskas padaryta gerai ji reiks naudoti labai retai, o gal užteks ir vieno karto.  Daugumos distribucijų instaliavimas nėra sudėtingas, dažnai tą galima daryti iš LIVE aplinkos užkrautos iš CD , o jeigu tokios galimybės ir nėra pavyzdžiui Debian įdiegimo procedūra taip pat nesudėtinga ir aiški.

  • Ar įdiegtos uždaro kodo tvarkyklės ir “kodekai” uždariems formatams.

Dažniausiai netgi jei jos neįdiegtos tereikia įvykdyti elementarių žingsnių (Ubuntu).  Kitais atvejais reikia pridėti kokią nors saugyklą, kur yra reikalingi duomenys (debian multimedia ir pan.).  Tiesa turiu pripažinti, kad bandydamas susitvarkyti vaizdo kortos (Nvidia) tvarkykles privargau nemažai, o idealaus sprendimo taip ir neradau.

  • Saugyklos (iš kur įdiegiami įrankiai) dydis ir jų skaičius.

Debian ir Ubutntu turi labai dideles saugyklas, iš kurių nesudėtingai galima įdiegti didžiąją dalį programų.  Tačiau didelio skirtumo tarp saugyklos, kur yra 10 000 ir 30 000 programų nėra – tiek vienoje tiek kitoje bus pagrindiniai dažniausiai naudojami.  Saugyklų yra daug, taip pat ir Lietuvoje.  Mano interneto greitis Lietuvoje 5 kartus greitesnis, todėl tai man aktualu.

  • Pagrindinė grafinė aplinka ir kai kurios sistemos valdymo programos.

Neaktualu, dauguma pagrindinių distribucijų daugiau ar mažiau pakeičią aplinką: temą, darbalaukio foną ir panašiai, tačiau mane tenkinta ir originali KDE ar GNOME ar kokios kitos aplinkos grafika.  Sistemos valdymo programos yra gerai, bet vėlgi kartais greičiau ir patikimiau galima išsiversti be jų (pakeisti norimus parametrus redaguojant tam tikrus failus) . O be  to toks būdas greičiausiai veiks visose distribucijose ir mes nebūsime priklausomi nuo vieno ar kito įrankio.

  • Tema (spalvos, ikonos, darbalaukio paveikslėlis).

Mažiausiai aktualu. Man labiau patiktų jei distribucijos nekeistų pagrindinių KDE ar GNOME nustatymų, o paliktų juos tokius, kokie yra KDE ar GNOME aplinkose.  Blogas pavyzdys Ubuntu (viską keičią). Geras Debian, beveik nieko nekeičia.

  • Paketų naujumas

Labai svarbu. Nors Ubuntu ir Debian stable turi vienas didžiausių saugyklų, paketai ten paprastai atnaujinami ar pridedama naujų tik išleidžiant naują versiją. T.y. kas 6 mėn ubuntu atvejus ir ~2 metus  Debian atveju. Čia išaiškėja “Rolling release” naudojančių sistemų (Arch, Debian testing /usntable , gentoo ) privalumai.  Nauji paketai ar programų atnaujinimai ten gali atsirasti bet kada nereikia laukti naujos versijos išleidimo. Pas tave visada yra naujausia sistemos versija.

  • Išleidimo dažnumas ir palaikymo laikas

Vidutiniškai svarbu. Palaikymo laikas manau, kad turėtų būti bent 2 metai – tiek užtektų daugumai namų vartotojų.

Išleidimo dažnumas logiška būti tikėtis naujos versijos kasmet. Dažnesnės versijos apsunkina vartotojo darbą, jis turi arba naudoti senesnę versiją, arba bandyti atsinaujinti, kas dažniausiai nėra paprasta, nes naujos versijos pakeičia beveik visus paketus, todėl gali iškilti įvairių problemų.

Kompiuterinė rašvedyba …

Posted on by
Reply

Nors esu tikras, kad rašydamas darau nemažai klaidų (nuo daug jų  mane išgelbsti rašybos tikrinimo programos ), labiau už klaidas mane erzina elementarios kompiuterinės raštvedybos (tikrąją tą žodžio prasme) taisyklių nesilaikymas. Per kelias minutes surasti delfi komentarai iliustruojantis kai kurias klaidas.

“Drebėkit, parazitai.Greit ateis ta valanda, kai jus visus,kartu su jūsų “vištide”, liaudis nušluos.Nepadės čia jokia policija ir apsauga.”

Kubilius su savo šutve rėkdamas ,kad turi antikrizinį planą, gaila nepatikslino ar tiesiog paminėti pamiršo,kad planelis tai tik saviems,o ne visai liaudžiai……….Gi negali sakyt-turi konservatoriai “planą”- štai Kėvišui mesteli keliolika milijonų,tai Liandzbergis vilą Šveicarijoj tyliai pasistato iš “algos” fortepijonisto,o kur Kubilo “antikrizinės” vilos? manau kad yra yra gerai paieškojus kokių uošvienių vardu privatizuotos………

90% komentarų be lietuviškų raidžių .  Neteisingai sudedami skyrybos ženklai pasitaiko žymiai rečiau, bet ne visada jie ir iš viso naudojami. O iš esmės tėra kelios paprastos taisyklės, kurių moka net mokykloje, o jei nemokė tai galima išmokti beskaitant kitus tekstus (delfi komentarai netinka …) .

  • Taškas, kablelis, dvitaškis dedamas iš kart po žodžio ir tada tarpas.
  • Brūkšnys atskiriamas tarpais iš abiejų pusių.
  • Lietuviškos raidės greičiausiai yra virš skaičių, jei nėra reikia pasikeisti kalbą ( spausti “alt+shft” ar pan.)

Žinoma yra ir dar blogesnių variantų kai vietoj lietuviškų raidžių naudojama w sh ch ir pan.

Idėja dėl komentarų internete sulietuvinimo.

Posted on by
Reply

Idėjos esmė paprasta. Komentare be lietuviškų ženklų, juos automatiškai sudėti.  Tai galėtų vykti panašiai kaip automatinis klaidingų žodžių taisymas ar siūlymas juos keisti. Kadangi šiuo atveju būtų ieškoma tik specifinių klaidų, todėl manau, kad labai didelė dalis žodžių galėtų būti ištaisoma be jokio vartotojo įsikišimo.

Jeigu žodžio nėra išankstiniame žodyne, pabandyti peržiūrėti kiek variantų (esančių žodyne) galime surinkti keičiant aceisu raides į ąčęėįšųū. Jeigu gaunamas tik vienas variantas, keisti.

Žinoma viskas nėra taip paprastą. Gali pasitaikyti ir tokie atvejai:

  • Nors parašytas žodis yra žodyne (gramatiškai teisingas), jam vis tiek gali trūkti varnelės ar nosinė.  Pavyzdžiui ranka vietoj ranką,  sala vietoj šąla ar raides vietoj raidės  ir panašiai.
  • Taisant gali būti daugiau nei vienas variantas. Pavyzdžiui sunus gali būti ištaisomas ir į sūnus ir sūnūs.

Teisingai interpretuoti tokias išimtis, būtų žymiai sudėtingiau, nes reiktų bandyti analizuoti jau ir sakinio struktūrą. Tačiau net ir ignoruojant (t.y nekeičiant) tuos atvejus kai susiduriama su išimtimis, manau, kad didesniąją dalį klaidų (bent 70 %) galima ištaisyti ir vadovaujantis pirmine (paryškinta) taisykle.

Įdomi statistika

Posted on by
Reply

1995 Europos čempionate 3 pagrindiniai žaidėjai (Sabonis, Marčiulionis, Karinšovas) surinko 69% komandos taškų ir 91% komandos naudingumo balų. Palyginimui 2007 metais lyderiai (Šiškauskas, Songaila, Jasikevičius) 39% taškų ir 33% naudingumo.

2004 metų Olimpiadoje Lietuvos rinktinė daugiau taškų pelnė tritaškiais 42%, negu dvitaškiais 37%.  Bent vieną tritaškį pataikė visi (10 žaidėjų), kurie bandė. (Nebandė tik Slanina (žaista 5 minutės) ir Javtokas ). Palyginimui 1997 tritaškiais pelnyta 18% taškų, nors vieną pataikė tik 5 žaidėjai.

Rezultatyviausi rinktinės žaidėjeai

Posted on by
Reply

1992-2009 metų Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjų rezultatyvumas Europos,  Pasaulio čempintuose ir Olimpiadose. Šie rodikliai nedaug ką pasako apie individualų žaidėjų meistriškumą, tačiau labai aiškiai parodo praktiškai visus rinktinės lyderius.

Rezultatyviausi visų laikų
V Pavardė R T Tv
1 A. Karnišovas 49 820 16,73
2 S. Jasikevičius 67 671 10,01
3 S. Štombertas 66 667 10,11
4 A. Sabonis 32 606 18,94
5 R. Šiškauskas 49 588 12
6 G. Einikis 61 556 9,11
7 Š. Marčiulionis 22 434 19,73
8 D. Songaila 43 405 9,42
9 K. Lavrinovič 46 350 7,61
10 A. Macijauskas 23 344 14,96

R-rungtynės, T-taškai Tv-Taškai vidutiniškai per rungtynes.
Didelių netikėtumų nėra visi geriausi ar bent jau garsiausi krepšininkai pateko į šią lentelę.  Jie dažniausiai buvo kviečiami į rinktinę, jie buvo lyderiai todėl žaisdavo daugiausiai. Taigi natūralu, kad šie žaidėjai ir sudaro 10-uką. Vienintelis netikėtumas man yra K. Lavrinovič,  jo patekimą galima paaiškinti dideliu sužaistų rungtynių skaičiumi.

Didžiausias vidutinis rezultatyvumas
1 Š. Marčiulionis 19,73
2 A. Sabonis 18,94
3 A. Karnišovas 16,73
4 A. Macijauskas 14,96
5 R. Kurtinaits 12,36
6 R. Šiškauskas 12
7 L. Kleiza 10,58
8 S. Štombergas 10,11
9 Š. Jasikevičius 10,01
10 R. Kaukėnas 9,67

Sabonio ir Marčiulionio turbūt dar ilgai, o gal būt ir niekada niekas šiame sąraše neaplenks. Tab yra objektyvios priežastys.  Jie rinktinėje pradėjo ir baigė žaisti būdami geriausioje ar artimoje jai karjeros dalyje. Šie žaidėjai , o šiek tiek vėliau ir Karnišovas visada buvo lyderiai ir dažniausiai juos nebuvo kuo pakeisti.

Klaidžiojimas inernete …

Posted on by
Reply

Naršymo žemėlapis

Per “Google reader” skaičiau “Not Always Right” RSS srautą. Jame visai atsitiktinai buvo paminėtas Hu Jintaou (Kinijos presidentas). Kažkiek vardas girdėtas, bet palyginus nedaug. Nusprendžiau pasidomėti labiau.

Užėjau į Wikipedijos straipsnį apie jį.  Straipsnio pabaigoje radau faktą, kad Hu Jintao teigia turintys fotografinę atmintį. Ir kaip įprasta Wikipedijoje su nuorodą į straipsnį apie “fotografinę atmintį”. Kadangi tai pasirodė įdomu, o prieš kelis mėnesius skaičiau interviu su  žmogumi teigiančiu, kad turi tokią atmintį reddit.com puslapyje, paspaudžiau ant nuorodos.

Straipsnyje apie fotografinę atmintį perskaičiau, kad nors daugybė žmonių teigia turintys tokią atmintį, nei vienas nėra moksliškai ištirtas ir patvirtintas.  Nors daugybė žmonių turį puikią įgimtą ar išlavintą atmintį, turbūt nei vienas negali atgaminti matyto vaizdo taip lik į jį vis dar žiūrėtų dabar.  Bet čia straipsnis ne apie tai. Man užkliuvo sakinys, kad dauguma Pasaulio atminties čempionų (yra ir toks čempionatas) naudoja “Loci (lotyniškai vietos) metodą”.

Straipsnis apie “Loci metodą” , kurio esmė susieti norimą išmokti informaciją su tam gerai žinomu tikru keliu (vietomis), buvo įdomus, bet jame man pritrūko praktinių pavyzdžių kaip ji pritaikyti.  Vėl pasitelkiam į pagalbą google ir einam į antrą nuorodą.

Čia viskas aiškiau ir paprasčiau, bet man įdomiausi konkretūs pritaikymo pavyzdžiai.  Šiame puslapyje vėl radau nuorodą į kitą, kuriame viskas išdėstoma su pavyzdžiais, kaip vieno pavadinimo žinojimas gali privesti prie kito ir svarbiausia kaip sukurti asociacijas, kurios mums padėtų įsiminti norimą informaciją.

Pabandysiu ateityje tais pavyzdžiais pasinaudoti.  O viskas prasidėjo nuo Hu Jintao. :)

10 Geriausių Lietuvos rinktinės krepšininkų.

Posted on by
Reply

Sąrašas sudarytas atsižvelgiant tik į krepšininkų įtaką Lietuvos rinktinei, kada ji dalyvaudavo svarbiausiose (Europos, Pasaulio, olimpinėse)varžybose.   Dėl kokių 7-8 žaidėjų manau daugumai nekiltų abejonių ir net be jokių skaičiavimų juos būtų galima sudėlioti, sudėtingesni yra paskutiniai.

Sabonis. Čia turbūt niekam nekyla abejonių. Rezultatyviausias ir naudingiausias žaidėjas 1992 ir 1996 metais.  (2 bronzos medaliai) Vienas svarbiausių 1995 (sidabras) ir 1999 (5 vieta) Europos čempionatuose.

Marčiulionis. Kartu su Saboniu atvedė rinktinė į Medalius 1992. Neabejotinai naudingiausias 1995 metų žaidėjas, kur tik apmaudus pralaimėjimas finale sutrukdė laimėti auksą. Svariai prisidėjo ir  prie 1996 bronzos.

Karnišovas. Karjeros pradžioje likdavo už jį labiau patyrusių Marčiulionio ir Sabonio šešėlyje. Tačiau 1995 ir 1996 m. svariai prisidėjo prie komandos pergalių. Buvo 2-3 žaidėjas komandoje pagal svarbą (taškus, naudingumą). 1997, 1998, 1999 buvo aiškus rinktinės lyderis deja prie didesnių pergalių neatvedė. Rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas.  

Štombergas. Vienas svarbiausių žaidėjų 1997, 1998, 1999, 2000, 2003, 2004. Medaliai pasiekti 1996 (buvo atsarginis), 2000 ir 2003. Dažniausiai rinktinėje būdavo tik 3 ar 4 žaidėjas.

Jasikevičius. Emocinis lyderis. Naudingiausias rinktinėje 2000, 2004, 2008, 2003 metais. Rezultatyviausias 2000, 2008.

Einikis. 3 olimpiniai medaliai  (vienintelis). Svariai prisidėjo ir 1996 (4 pagal naudingumą) ir 2000 (2 pagal naudingumą).

Šiškauskas. Rezultatyviauas 2005, 2007. Vienas svarbiausių žaidėjų 2003, 2004, 2008. Svariai prisidėjo prie 2003 ir 2007 metų medalių

Kurtinaitis. Dažnaiusiai buvo Sabonio, Marčiulionio šešėlyje, o gal atvirkščiai kartu su šias keliams į viršų, nors jiems dažniausiai ir neprilygo. Bet kuriuo atveju Svariai prisidėjo prie Lietuvos rinktinės pergalių 1992, 1995, 1996 metais.

Macijauskas. Rezultatyviausias 2003, 2004. Emocinis lyderis. Vienintelis trofėjus 2003 auksas. Bet ten jis buvo vienas svarbiausių, o galbūt ir svarbiausias.

Songaila. Turbūt mažiausiai pastebimas iš viso 10-tuko. 2000 – 4-as pagal taškus ir naudingumą, 2003- 6as, 2004- 5as. 2007 – as  pagal taškus ir naudingumą. 2000 ir 2007 bronza. 2003 – auksas.

Galimi kandidatai: K. Lavrinovič, R. Kaukėnas, L. Kleiza, S. Jasaitis. Tačiau dauguma jų dar turės galimybė bent laikinai įsiveržti į šį 10-uką.

Krepšinio rinktinės narių statistika

Posted on by
Reply

Lietuvos rinktinės krepšininkų statistika 1995-2009 metų Europos čempionatuose, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse.

Dvitaškiai bent 50%, tritaškiai bent 35% baudos bent 75%
Pavardė 2i 2m 2% 3i 3m 3% Bi Bm B%
A. Sabonis 138 232 59% 15 41 37% 94 117 80%
A. Karnišovas 172 278 62% 58 132 44% 235 301 78%
S. Štombergas 165 292 57% 69 166 42% 130 166 78%
A. Macijauskas 56 94 57% 42 91 46% 73 84 87%
D. Adomaitis 52 78 67% 19 43 44% 40 48 83%
minimaliai pataikyta po 20 dvitaškių ir baudų ir 10 tritaškių

Pradžioje buvau uždėjęs kriterijų baudom 80%, bet tuomet liko tik trys žaidėjai. Per mažai kažkokiems tai TOP.

Taikliausi baudų metikai
1 V. Ginevičius 20 22 91%
2 S. Jasaitis 18 20 90%
3 A. Macijauskas 104 123 85%
4 D. Songaila 104 123 85%
5 D. Adomaitis 40 48 83%
6 T Masiulis 29 35 83%
7 D Lukminas 34 42 81%
8 A. Sabonis 94 117 80%
9 R. Šiškauskas 154 192 80%
10 K Lavrinovic 94 119 79%
Minimaliai 20 baudų mesta

Gaila, kad nei Ginevičius nei Jasaitis nėra iš tų krepšininkų, kurie dažnai mestų baudas. Šiame dešimtuke daugiausia netikėtumų. Tam galima priskirti ir Ginevičiaus pirmą vietą ir daug  aukštų žaidėjų: Songaila, Masiulis, Sabonis, K. Lavrinovič.

Taikliausi snaiperiai
1 A. Macijauskas 42 91 46%
2 J. Mačiulis 12 26 46%
3 Š. Marčiulionis 25 55 45%
4 S. Jasaitis 46 102 45%
5 D. Lavrinovič 25 56 45%
6 D. Adomaitis 19 43 44%
7 A. Karnišovas 58 132 44%
8 R. Kurtinaitis 37 86 43%
9 R. Šiškauskas 78 183 43%
10 R. Kaukėnas 19 45 42%
Minimaliai 25 tritaškiai mesti

Netikėta Mačiulio statistika ir vieta, tačiau ją jis daugiausiai pasigerino per 2009 Europos čempionatą 10/17. O ir pataikyta labai jau nedaug lyginant su kitais.

Daugiausiai rungtynių žaista
1 S. Jasikevičius 67
2 S. Štombergas 66
3 G. Einikis 61
4 E. Žukauskas 57
5 M. Žukauskas 50
6 R. Šiškauskas 49
7 A. Karnišovas 49
8 K. Lavrinovic 46
9 D. Songaila 43
10 R. Javtokas 39

Čia jau priskaičiuota ir 1992-ųjų metu olimpiada. Pirmauja daugiausia tie žaidėjai, kurie rinktinėje žaidė nuo jauno amžiaus ir niekada neatsisakydavo dalyvauti. Dauguma jų nebeturės šansų pagerinti savo statistikos. Išimtimis gali būti: S. Jasikevičius, R. Šiškauskas, K. Lavrinovic, R. Javtokas.

Detalios (taiklumas mesta pataikyta ir panašiai) 1992 metų Lietuvos rinktinės statistikos rasti internete nepavyko.  Visi, išskyrus 1992 metų, duomenis paimti iš archive.fiba.com.