Animated television series without words or dialoges

Posted on by
Reply

List of animated television series without words or dialoges

Title (wikipedia link) Titles in other languages Year Country of origin Episdoes
Pat & Mat Kuťáci, … A je to!, Pat a Mat 1976 – 2004 Czech Republic 78
Krtek Mole (en), Der kleine Maulwurf (de), Kisvakond (hu) Krecik (pl) 1957-2002 Czech Republic 63
Nu, pogodi!  Ну, погоди! (ru), Well, Just You Wait! or You Just Wait! (en) 1969-2006 USSR/Russia 20
Zaczarowany ołówek Enchanted Pencil (en) 1964-1977 Poland 39
Pingu   1989-2006 Switzerland 105+52(revived)
Medved Bojan Bojan the Bear (en) 1985-1999 Slovenia 16+
Reksio Рекс (ru) 1967-1990 Poland 65+3
Bolek i Lolek Bolek and Lolek (en)
Lolek und Bolek (de)		 1963-1989 Poland 150
Kockásfülű nyúl The rabbit with checkered ears (en) Latający zajączek (pl) 1974-1978 Hungary 26
La linea The Line (en) 1971-1986 Italy 90
Oggy et les Cafards Oggy and the Cockroaches  (en) Oggy i karaluchy (pl) Ogis ir tarakonai (lt) 1999- France 195
Wile E. Coyote and Road Runner Road Runner und Wile E. Coyote (de) 1949-2010 USA 48
Popee the Performer   2001-2006 Japan 39
Tom and Jerry   1940-2005 USA 163
Usavich Усавич (ru) 2006- Japan 39
Shaun the Sheep Shaun das Schaf (de) Aviukas Šonas (lt) 2007- UK 80
Bernard Backkom 2006- South Korea, Spain, France 156
Zig and Sharko Zig et Sharko (fr) Zigis ir Ryklys (lt) 2010- France 78

 

Elektroninė skaityklė

Posted on by
Reply

Kaina

Kaina yra didelė. Per didelė, kaip apratui turinčiam vienintelę, dažnai neesminę (tą kuriai skiriam daug laiko) funkcija. Tačiau pasirinkimo, bent jau Lietuvoje nelabai buvo. Perkant iš užsienio gal ir galiam sutaupyti kelis šimtus litų, bet prisideda daug ilgenis pristatymo laikas, papildomi mokesčiai ir panašiai.

Mano pasirinktas modelis Cybook Opus pas gamintoju kainavo 199 Eur (dabar 179) (687 LT) + brangus pristatymas. Lietuvoje (Skaitykle.lt) 729 Lt (su pristatymu). Taigi skirtumas netoks jau didelis. O ir įrenginį rankose turėjau jau po dviejų dienų.

Funkcijos

Įrenginys atpažįstamas kaip kortelė, tad nereikalingos jokios papildomos programos įkelti knygoms į jį. Palaikomi ir aplankai, tad nekyla problemų kaip surūšiuoti knygas.

Lyginant su kitomis skaityklėmis, nors jų gyvai ir nemačiau, Cybook Opus neblizga. Čia nėra nei apžvietimo, Wifi, lietimai jautraus ekrano; nei naršyklių, žodynų, žaidimų, laikrodžio ir pan. Įrenginyje pagrinindė funkcija yra knygų skaitymas ir su ja skaitykle susitvarko neblogai.

Accelemoter (apsuką vaizdą priklausomai nuo to kaip laikomas apratas) įdomu pažaisti, bet realiai naudos nedaug, nebent žiūrint nuotraukas.

Galima įsikelti papildomus šriftus, nors nebandžiau, 12 šrifto dydžių.

Pdf

5 colių ekranas PDF yra aiškiai per mažas. Nors pasukus šonų skaityti būtų įmanoma, bet trukdo rodyklytės, kurių neįmanoma nuimti ir kažkodėl nukerpamos kelios eilutės teksto.

Atsikračius PDF paraščių ir pasirinkus rodyti pilną puslapį matomas visas tekstas nelieka ir rodyklyčių, tačiau tekstas lieka per mažas, skaityti įmanoma, bet nepatogu.

Baterija

Bent jau pradžioje baterijos matuoklis rodo bet ką. Man pilnai išsikrovę, kai rodė 40%. Skaičiau, kad vėliau turėtų susitvarkyti. Pilnas pakrovimas užtrunka 5 h.

Greitas išjungimas. Paspaudus išjungimo mygtuką atsiranda užsklanda, paspaudus dar karta sugrįžtama į buvusią knygos vietą. Tačiau šią funkciją reiktų naudoti atsargiai. Jai labiau tiktų vadinti užrakinimas, kad netyčia nenusispaustų mygtukai.
Naudojant greitą išjungimą baterija daug greičiau išsikrauna (maždaug per savaitę), todėl geriau naudoti pilną išjungimą.

Palaikius kelias sekundes aparatas pilnai išsijungia. Taip pat atliekamas ir įjungimas. Naudojant pilną išjungimą skaityklė be problemų atlaiko kelias savaites. O vienintelis to trūkumas, kad tenka palaukti 12 sekundžių kol užsikraus.

Išsikrovus baterijai lieka paskutinis matytas vaizdas, tai gali sutrikdyti manančius, kad aparatas turėtų nieko nerodyti, taip yra todėl kad pats ekranas energijos nenaudoja, ji naudojama tik jame esančio turinio keitimui.

Knygos

Lietuviškų knygos neegzistuoja.

Skaitykle.lt siūlo netoli šimto knygų, bet toks pasirinkimas yra juokingas lyginant su tuo ką gali rasti tikruose knygynuose, tad vien dėl šiame puslapyje siūlomų knygų, įrenginio turbūt pirkti niekas neskuba. Visos ten parduodamos knygos yra su DRM, kas man yra labai sunkiai įveikiama kliūtis nes namie nėra kompiuterio su Windows OS. Kai kurias knygas priklausomai nuo leidėjų ir skaitykle.lt pardavinės be DRM.  Dar užkliuvo, kad šiaame puslapyje negalima paskaityti knygos ištraukos pirmų kelių ar keliolikos puslapių.

Knygute.lt siūlo ~100 Eridanas leidyklos knygų, be DRM už vienodą 10 litų kainą. Būtų gal ir neblogai bet trūksta įvairovės tiek knygų tiek kainų, galėtų vieną kitą laikinai knygą pasiūlyti pigiau pavyzdžiui už 5 LT.

Nemokamos knygos lietuvių kalba.

Nemokamosknygos.lt 88 knygos. Šiek tiek įvairovės. Bet visos jos PDF formatu, kur tvarkingai nepersiverčia į kitą nes kiekvienos eilutės (ne pastraipos) gale yra ENTER ženklas :( .

http://www.antologija.lt/lindex.html Beveik visa lietuviška klasika, tačiau knygos vėl pateikiamos arba HTML (skaityti naršyklėje) arba PDF iš kurio negalima net teksto nukopijuoti.

Skaitykle.lt siūlo keletą lietuviškų tvarkingai parengtų knygų EPUB foramtu.

Knygos anglų kalba.

Yra daugybė legalių nemokamų knygų (Gutenberg, Manybooks ir pan.). Taip pat mėgėjiškos knygos. (finestories.com)

Jeigu iš interneto siunčiatęs filmus, muziką analogišku būdų galima bandyti surasti ir knygų. Pirkti knygų kol kas nebandžiau.

Cybook opus skaityklė

Metai po įsigijimo

2011 metu pradžia – skaityklės (skaitytuvo) ekrano viršuje keli centimetrai ėmė neatsinaujinti informacija, tiesiog pilkas plotas.  Kreipiausi į Bookeen (gamintoją), jie pasakė, kad greičiausiai pažeista matrica, reikia siųsti jiems jie pakeis tai kainuos 50 Eur + 30 Eur už parsiuntimą atgal. Sudvejojau bet išsiunčiau.

Gavau savo (jau sutvarkytą) Cybook opus atgal, bet negavau dėklo su kuriuo siunčiau (ji atsiuntė atskirai, kai parašiau nusiskundimą). Taip pat skaityklė nebepažindavo kompiuteris,  jos vidinės atminties aš negalėdavau pasiekti iš kompiuterio, kai skaityklė būdavo prijungiama laidu. Šios problemos prieš tai nebuvo, spėju, kad keičiant ekraną, kažkas ne taip buvo sujungta.

Taigi norint ir toliau naudotis savo Cybook opus teko nusipirkti micro SD kortelę ir knygas perkelti su ja.

2011 metu vidurys - skaityklė vis dažniau pakimba (tenka naudoti reset mygtuką) . Kelias dienas lik ir veikia normaliai, po to prasideda pakibimai ir net “resetinus” užstringa krovimosi lange. Jei baterija pakraunama pilnai vėl kelias dienas veikia, o po to vėl tas pats. Dar po maždaug mėnesio net ir pilnai pakrovus bateriją skaityklė pakimba besikraudama.  Pastovėjusi kelias savaites nenaudojama vėl lik ir veikia. Bet neaišku ar ilgam.

Įtariu, kad reikėtų keisti bateriją, bet ji vėlgi kainuotų 30 EUR  + 22 EUR už atsiuntimą.  Nebesinori investuoti dar kelis šimtus litų už daiktą kuris per tuos metus ir taip jau nuvertėjo, o be to rinkoje atsirado ir pažangesnių (gal ir patikimesnių prietaisu) prietaisų.

Skirtumai tarp Linux distribucijų.

Posted on by
Reply

Dažnai tenka girdėti kad Linux yra tokia nepopuliari, nes prikurta per daug distribucijų. Žmonės nežino, kurią pasirinkti. Kūrėjai nesugeba pritaikyti programų joms visoms.

Tačiau iš esmės yra tik keli esminiai skirtumai, kuriuos dažniausiai pastebi ir lygina vartotojai:

  • Įdiegimo procedūros sudėtingumas ir įvairių elementų joje išdėstymas.

Iš esmės šis punktas yra labai mažai aktualus, nes jei viskas padaryta gerai ji reiks naudoti labai retai, o gal užteks ir vieno karto.  Daugumos distribucijų instaliavimas nėra sudėtingas, dažnai tą galima daryti iš LIVE aplinkos užkrautos iš CD , o jeigu tokios galimybės ir nėra pavyzdžiui Debian įdiegimo procedūra taip pat nesudėtinga ir aiški.

  • Ar įdiegtos uždaro kodo tvarkyklės ir “kodekai” uždariems formatams.

Dažniausiai netgi jei jos neįdiegtos tereikia įvykdyti elementarių žingsnių (Ubuntu).  Kitais atvejais reikia pridėti kokią nors saugyklą, kur yra reikalingi duomenys (debian multimedia ir pan.).  Tiesa turiu pripažinti, kad bandydamas susitvarkyti vaizdo kortos (Nvidia) tvarkykles privargau nemažai, o idealaus sprendimo taip ir neradau.

  • Saugyklos (iš kur įdiegiami įrankiai) dydis ir jų skaičius.

Debian ir Ubutntu turi labai dideles saugyklas, iš kurių nesudėtingai galima įdiegti didžiąją dalį programų.  Tačiau didelio skirtumo tarp saugyklos, kur yra 10 000 ir 30 000 programų nėra – tiek vienoje tiek kitoje bus pagrindiniai dažniausiai naudojami.  Saugyklų yra daug, taip pat ir Lietuvoje.  Mano interneto greitis Lietuvoje 5 kartus greitesnis, todėl tai man aktualu.

  • Pagrindinė grafinė aplinka ir kai kurios sistemos valdymo programos.

Neaktualu, dauguma pagrindinių distribucijų daugiau ar mažiau pakeičią aplinką: temą, darbalaukio foną ir panašiai, tačiau mane tenkinta ir originali KDE ar GNOME ar kokios kitos aplinkos grafika.  Sistemos valdymo programos yra gerai, bet vėlgi kartais greičiau ir patikimiau galima išsiversti be jų (pakeisti norimus parametrus redaguojant tam tikrus failus) . O be  to toks būdas greičiausiai veiks visose distribucijose ir mes nebūsime priklausomi nuo vieno ar kito įrankio.

  • Tema (spalvos, ikonos, darbalaukio paveikslėlis).

Mažiausiai aktualu. Man labiau patiktų jei distribucijos nekeistų pagrindinių KDE ar GNOME nustatymų, o paliktų juos tokius, kokie yra KDE ar GNOME aplinkose.  Blogas pavyzdys Ubuntu (viską keičią). Geras Debian, beveik nieko nekeičia.

  • Paketų naujumas

Labai svarbu. Nors Ubuntu ir Debian stable turi vienas didžiausių saugyklų, paketai ten paprastai atnaujinami ar pridedama naujų tik išleidžiant naują versiją. T.y. kas 6 mėn ubuntu atvejus ir ~2 metus  Debian atveju. Čia išaiškėja “Rolling release” naudojančių sistemų (Arch, Debian testing /usntable , gentoo ) privalumai.  Nauji paketai ar programų atnaujinimai ten gali atsirasti bet kada nereikia laukti naujos versijos išleidimo. Pas tave visada yra naujausia sistemos versija.

  • Išleidimo dažnumas ir palaikymo laikas

Vidutiniškai svarbu. Palaikymo laikas manau, kad turėtų būti bent 2 metai – tiek užtektų daugumai namų vartotojų.

Išleidimo dažnumas logiška būti tikėtis naujos versijos kasmet. Dažnesnės versijos apsunkina vartotojo darbą, jis turi arba naudoti senesnę versiją, arba bandyti atsinaujinti, kas dažniausiai nėra paprasta, nes naujos versijos pakeičia beveik visus paketus, todėl gali iškilti įvairių problemų.

Kompiuterinė rašvedyba …

Posted on by
Reply

Nors esu tikras, kad rašydamas darau nemažai klaidų (nuo daug jų  mane išgelbsti rašybos tikrinimo programos ), labiau už klaidas mane erzina elementarios kompiuterinės raštvedybos (tikrąją tą žodžio prasme) taisyklių nesilaikymas. Per kelias minutes surasti delfi komentarai iliustruojantis kai kurias klaidas.

“Drebėkit, parazitai.Greit ateis ta valanda, kai jus visus,kartu su jūsų “vištide”, liaudis nušluos.Nepadės čia jokia policija ir apsauga.”

Kubilius su savo šutve rėkdamas ,kad turi antikrizinį planą, gaila nepatikslino ar tiesiog paminėti pamiršo,kad planelis tai tik saviems,o ne visai liaudžiai……….Gi negali sakyt-turi konservatoriai “planą”- štai Kėvišui mesteli keliolika milijonų,tai Liandzbergis vilą Šveicarijoj tyliai pasistato iš “algos” fortepijonisto,o kur Kubilo “antikrizinės” vilos? manau kad yra yra gerai paieškojus kokių uošvienių vardu privatizuotos………

90% komentarų be lietuviškų raidžių .  Neteisingai sudedami skyrybos ženklai pasitaiko žymiai rečiau, bet ne visada jie ir iš viso naudojami. O iš esmės tėra kelios paprastos taisyklės, kurių moka net mokykloje, o jei nemokė tai galima išmokti beskaitant kitus tekstus (delfi komentarai netinka …) .

  • Taškas, kablelis, dvitaškis dedamas iš kart po žodžio ir tada tarpas.
  • Brūkšnys atskiriamas tarpais iš abiejų pusių.
  • Lietuviškos raidės greičiausiai yra virš skaičių, jei nėra reikia pasikeisti kalbą ( spausti “alt+shft” ar pan.)

Žinoma yra ir dar blogesnių variantų kai vietoj lietuviškų raidžių naudojama w sh ch ir pan.

Idėja dėl komentarų internete sulietuvinimo.

Posted on by
Reply

Idėjos esmė paprasta. Komentare be lietuviškų ženklų, juos automatiškai sudėti.  Tai galėtų vykti panašiai kaip automatinis klaidingų žodžių taisymas ar siūlymas juos keisti. Kadangi šiuo atveju būtų ieškoma tik specifinių klaidų, todėl manau, kad labai didelė dalis žodžių galėtų būti ištaisoma be jokio vartotojo įsikišimo.

Jeigu žodžio nėra išankstiniame žodyne, pabandyti peržiūrėti kiek variantų (esančių žodyne) galime surinkti keičiant aceisu raides į ąčęėįšųū. Jeigu gaunamas tik vienas variantas, keisti.

Žinoma viskas nėra taip paprastą. Gali pasitaikyti ir tokie atvejai:

  • Nors parašytas žodis yra žodyne (gramatiškai teisingas), jam vis tiek gali trūkti varnelės ar nosinė.  Pavyzdžiui ranka vietoj ranką,  sala vietoj šąla ar raides vietoj raidės  ir panašiai.
  • Taisant gali būti daugiau nei vienas variantas. Pavyzdžiui sunus gali būti ištaisomas ir į sūnus ir sūnūs.

Teisingai interpretuoti tokias išimtis, būtų žymiai sudėtingiau, nes reiktų bandyti analizuoti jau ir sakinio struktūrą. Tačiau net ir ignoruojant (t.y nekeičiant) tuos atvejus kai susiduriama su išimtimis, manau, kad didesniąją dalį klaidų (bent 70 %) galima ištaisyti ir vadovaujantis pirmine (paryškinta) taisykle.

Interneto naršyklių populiarumas

Posted on by
Reply

Naršyklių populiarumas pagal ranking.lt (IE - mėlyna, Firefox - žalia, Opera - raudona, Chrome - geltona)

Dažnai tenka skaityti straipsnis, kad tam tikroje šalyje Firefox aplenkė IE ar kad Google Chrome jau naudoja 3 ar 5 % žmonių, kad IE8 populiariausia naršyklė ir panašius. Visi šie straipsniai yra labai subjektyvus. Jie dažniausiai remiasi “Net Applications”, “StatCounter” ir  panašiomis tarnybomis.  Dauguma šių kompanijų pirmiausiai orientuotos į JAV ar bent anglakalbių šalių rinka.

Pasiremdamas panašia svetaine pabandysiu paanalizuoti, konkrečių šalių tarp jų ir Lietuvos rezultatus.

Pavyzdžiui Rusijoje Opera turi ~ 28% rinkos – šiek tiek daugiau negu Firefox . Ir abiejų naršyklių vartotojų skaičius stabiliai daugėja.

O Ukrainoje Opera, jeigu pridėsime Opera mini yra populiariausia naršyklė. ~36% vartotojų.

Vengrijoje Firefox jau senokai aplenkė visus kitus, o dabar užima netgi daugiau nei 50% rinkos.

Mus turbūt labiausiai domina Lietuvos situacija.

  • IE (IE6+IE7+IE8) (pagal paskutinės savaitės duomenis) jau nebėra lyderis, ir toliau stabiliai ir greitai krenta. 40%
  • Firefox  nežymiai lenkia IE iš kurio greičiausiai ir gauna daugiausia naujų vartotojų. 42%
  • Opera vis dar trečia. Žymiai populiaresnė negu JAV ar vakarų Europoje, bet mažiau populiari negu Rusijoje ar Ukrainoje. Iš lėto populiarėja. 9%
  • Chrome palyginus greitai auga.  6,5%.  Spėju, kad 2011 tai jau tikrai, o gal jau ir 2010 vasarą Chrome pasivys Operą.
  • Jeigu tos pačios naršyklės  skirtingas versijas skaičiuotume atskirai Firefox 3  daugiau nei dvigubai lenkia IE7 ir IE8.

Įdomi statistika

Posted on by
Reply

1995 Europos čempionate 3 pagrindiniai žaidėjai (Sabonis, Marčiulionis, Karinšovas) surinko 69% komandos taškų ir 91% komandos naudingumo balų. Palyginimui 2007 metais lyderiai (Šiškauskas, Songaila, Jasikevičius) 39% taškų ir 33% naudingumo.

2004 metų Olimpiadoje Lietuvos rinktinė daugiau taškų pelnė tritaškiais 42%, negu dvitaškiais 37%.  Bent vieną tritaškį pataikė visi (10 žaidėjų), kurie bandė. (Nebandė tik Slanina (žaista 5 minutės) ir Javtokas ). Palyginimui 1997 tritaškiais pelnyta 18% taškų, nors vieną pataikė tik 5 žaidėjai.

Atviras kodas VS Microsoft

Posted on by
Reply

Dažnai pasigirsta siūlymų sutaupyti pinigų valstybei, naudojant atviro kodo programas, vietoj uždaro (dažniausiai Windows ir MS Office). Visada būna ir entuziastingai tam pritariančių ir prieštaraujančių. Pastarieji paprastai pasitelkia šiuos argumentus:

  • Vartotojų apmokymai kainuos žymiai brangiau, nei programinės įrangos licencijos. Paprastai vartotojai naudojasi tik keliomis programomis ir retas iš jų žino visas ar bent pagrindines Windows ir Office funkcijas. Pagrindiniai principai (ikonos, aplankai, programos) išliktų tie patys ir pakeitus operacines sistemas.
  • Įstaigose naudojama daug specializuotos programinės įrangos, kuri pritaikyta tik MS Windows (buhalterinės programos, Autocad ir pan.). Jokiu būdų nereikia, o greičiausiai ir neįmanoma pakeisti visų kompiuterių programinę įrangą į atvirojo kodo.  Atviro kodo programinę įrangą būtų galima įdiegti į senesnį kompiuterį, kad jis veiktų sparčiau arba atvirkščiai į naująjį, kad jam nebeprireiktų mokamų programų licenzijų. Vėlgi tokią programinę įrangą reiktų diegti tik tiems vartotojams, kurie nenaudoja jokių “išskirtinių Windows” programų.
  • Atvirojo kodo palaikymas kainuotų žymiai brangiau, nei Windows ar MS Office licenzijos. Daugumoje įmonių yra kompiuterinę techniką aptarnaujantis personalas.  Didžiąją dalį darbų jie sugebėtų atlikti. Netgi jei tokių specialistų darbo užmokestis būtų didesnis, manau, kad geriau mokėti atlyginimus saviems specialistams, nei užsienio korporacijoms už licenzijas.
  • Nereikia keisti esamos tvarkos, nes ji visi prie jos pripratę (tiek vartotojai tiek ją prižiūrintis personalas) ir ji veikia be didesnių nesklandumų. Kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai. Ir nekeisti vien dėl to, kad kažką keisti. Naujas programas diegti tik atnaujinant programinę įrangą ar įrengiant naujas darbo vietas, o ne vietoj be priekaištų veikiančių dabartinių.  Perkant techninę ar programinę įrangą atsižvelgti į perspektyvas (kiek ilgai ja naudosime, kaip ji suderinta su kitomis programomis ir pan.)

Neilgame laiko tarpe jokie  bereikalingi pokyčiai naudos  neatneš. Tačiau žvelgiant  10-20 metų į priekį naudą galima įžvelgti: sutaupytos lėšos, atviri formatai, alternatyva.

Kaip netyčia atsisųsti 60 GB.

Posted on by
Reply

Viskas prasidėjo nuo to, kad išardžiau ir išvaliau kompą. Surinkus Kompiuteris užsikrovė be problemų. Užsikrovus kompiuteriui kaip visada įjungiau Deluge. Ir ėmiau kažką skaityti ar žiūrėti.

PO kokių 30 min užmečiau akį į Deluge ir pastebėjau, kad jis didelę failų dalį kurią turėjo siunčiasi iš naujo.  Prireikė dar, kokių 10 minučių kol išsiaiškinau, kur problema.

Nepagrindinis diskas pas mane kompiuteryje prijungti /home/vardas/A-Diskas ir panašiai per /etc/fstab. Kompiuteris be jokių problemų ir perspėjimų užsikrovė (Debian tokioje situacijoje parodydavo raudoną perspėjimą).

O įjungta Deluge be jokių perspėjimų patikrino esamus torrentus ir jų situaciją, neradusi failus visus juos ėmė siųsti iš naujo, netgi susikūrė reikalingus aplankus A-Diskas kataloge.

Galiausiai viską pertikrinęs supratau, kad disko, kuris prijungtas prie A-Diskas katalogo iš viso nėra, jis neaptiktas. Bevalydamas kompą pajudinau laidelį.

Kalčiausias aš pats, kad to nepastebėjau, o antroj vietoj Deluge, kuri be jokių perspėjimų iš naujo siunčia perkeltus ar nerastus failus, gal yra koks nustatymas, kaip to nedaryti, bet aš jo neradau.

Šį kartą dar gerai viskas pasibaigė :) .

Rezultatyviausi rinktinės žaidėjeai

Posted on by
Reply

1992-2009 metų Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjų rezultatyvumas Europos,  Pasaulio čempintuose ir Olimpiadose. Šie rodikliai nedaug ką pasako apie individualų žaidėjų meistriškumą, tačiau labai aiškiai parodo praktiškai visus rinktinės lyderius.

Rezultatyviausi visų laikų
V Pavardė R T Tv
1 A. Karnišovas 49 820 16,73
2 S. Jasikevičius 67 671 10,01
3 S. Štombertas 66 667 10,11
4 A. Sabonis 32 606 18,94
5 R. Šiškauskas 49 588 12
6 G. Einikis 61 556 9,11
7 Š. Marčiulionis 22 434 19,73
8 D. Songaila 43 405 9,42
9 K. Lavrinovič 46 350 7,61
10 A. Macijauskas 23 344 14,96

R-rungtynės, T-taškai Tv-Taškai vidutiniškai per rungtynes.
Didelių netikėtumų nėra visi geriausi ar bent jau garsiausi krepšininkai pateko į šią lentelę.  Jie dažniausiai buvo kviečiami į rinktinę, jie buvo lyderiai todėl žaisdavo daugiausiai. Taigi natūralu, kad šie žaidėjai ir sudaro 10-uką. Vienintelis netikėtumas man yra K. Lavrinovič,  jo patekimą galima paaiškinti dideliu sužaistų rungtynių skaičiumi.

Didžiausias vidutinis rezultatyvumas
1 Š. Marčiulionis 19,73
2 A. Sabonis 18,94
3 A. Karnišovas 16,73
4 A. Macijauskas 14,96
5 R. Kurtinaits 12,36
6 R. Šiškauskas 12
7 L. Kleiza 10,58
8 S. Štombergas 10,11
9 Š. Jasikevičius 10,01
10 R. Kaukėnas 9,67

Sabonio ir Marčiulionio turbūt dar ilgai, o gal būt ir niekada niekas šiame sąraše neaplenks. Tab yra objektyvios priežastys.  Jie rinktinėje pradėjo ir baigė žaisti būdami geriausioje ar artimoje jai karjeros dalyje. Šie žaidėjai , o šiek tiek vėliau ir Karnišovas visada buvo lyderiai ir dažniausiai juos nebuvo kuo pakeisti.